- dygėti
- dygė́ti vksm. Ė̃mė dygė́ti rañką, šóną.
.
.
dygėti — dygėti, dỹgi (dyga), ėjo 1. intr., tr. diegti, dygsėti; perštėti, niežtėti: Vidurius raižo, dỹgi BŽ496. Liežuvis ilgai dygės, kol atprasi nu teboko Šts. Tep skauda ranką, rodos, dygėte dyga VšR. Tep dyga, kap dilgėlėm plaka VšR. Tiek gelia… … Dictionary of the Lithuanian Language
dygėjimas — sm. (1) → dygėti 1: Kaži kas ma[n] rankoj – toks dygėjimas VšR. Dygulys ar duria? – Nepasakyčiau, kad dygulys, toks dygėjimas visą laiką Skd … Dictionary of the Lithuanian Language